Krateriškasis taurūnis
Urnula craterium Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium) | |||||||
Mokslinė klasifikacija | |||||||
Index Fungorum | |||||||
Binomas | |||||||
Urnula craterium (Schwein.) Fr., 1851 | |||||||
Sinonimai | |||||||
|
Krateriškasis taurūnis (Urnula craterium) – taukinių šeimai, priklausantis nevalgomas grybas. Lietuvoje retas, todėl yra saugotinas. Ši grybų rūšis nuo 2000 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma apie 10 šio grybo radaviečių Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Pagrindinės grėsmės šiai grybų rūšiai – lapuočių medžių kirtimas, negyvos medienos šalinimas ir miško paklotės ardymas.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaisiakūniai 2–6 cm aukščio ir 1–4 cm skersmens, iš pradžių būna uždari, rutuliški, vėliau – viršūnei prasivėrus, tampa gilios taurės, piltuvėlio ar rago formos, kraštai sutrūkinėję, mėsingi, vėliau – odiškos konsistencijos, paviršius veltiniuotas, juodai rudas, juosvas. Kotas iki 4 cm ilgio ir 1 cm storio, tuščiaviduris, platėjantis viršūnės link, kepurėlės spalvos. Sporos didelės, 27–35x11–14 μm.
Augavietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaisiakūniai yra vienmečiai, formuojasi ankstyvą pavasarį. Šie grybai auga pavieniui arba grupėmis ant dirvožemyje ir jo paviršiuje trūnijančių lapuočių (dažniausiai lazdynų) šakų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vincentas Urbonas, „Lietuvos grybų atlasas“, Kaunas „Lututė“, 2007 m., (511 psl.) ISBN 978-9955-692-59-1